Lapkričio mėnesį, kai krikščioniškajame pasaulyje nuodugniau apmąstomas santykis su mirusiaisiais, man vienam pirmųjų teko pasinerti į monografijos „Krikščioniškoji eschatologija“ mirties apmąstymų gelmes. Džiaugiuosi, kad dar neišgyvenęs savosios mirties gelmių, pirmiausia galėjau nerti į paskutiniųjų dalykų gelmes per knygos puslapius, kuriuose formuojamas teisingas, atviras, viltingas požiūris į mirtį. Tad norisi pasidalinti keliomis įžvalgomis, kilusiomis skaitant Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademiko A. Ramono monografiją, kurioje pateikiama žmonijos kelrodžio į amžinybę paieška, akademiškai atskleidžiamas paskutiniųjų dalykų grožis.