2016-ųjų rudens tarptautinėse etnomuzikologų konferencijose svarbios buvo etnoinstrumentologinės temos. Rugsėjo 20–25 d. Sardinijoje vyko Kaljario universiteto Istorijos, kultūros ir teritorinio paveldo katedros ir Santu Lussurgiu miestelio bendruomenės surengta XXXII Europos etnomuzikologų seminaro (ESEM) konferencija „Muzikos, muzikų, muzikologų migracijos“ (angl. ‚Musics/ Music makers/ Musicologistsʼ transhumance‘). Jos pavadinime visų pasaulio šalių muzikinių migracijų, įvairių kelionių ir persikėlimų formoms ir temoms aprėpti simboliškai taikytas terminas transhumansas. Jis reiškia sezoninį kalnų regionų piemenų migravimą kartu su ganomomis gyvulių bandomis: išgynimą pavasarį į kalnų ganyklas ir sugrįžimą rudenį į slėnius. Kaip žinoma, visose šalyse piemenys ganydami mėgdavo dainuoti ar groti, turėdavo sau būdingus, dažniausiai pučiamuosius, muzikos instrumentus. Todėl šios konferencijos moksliniuose pranešimuose, neretai iliustruojamuose vaizdo siužetais, ir pačių autorių komentuojamuose etnografiniuose filmuose daug dėmesio skirta ne tik vokaliniam, bet ir instrumentiniam tradiciniam muzikavimui.