Klaipėdos universitetas

2018 m. birželio15–16 d. Klaipėdos universitete vyko 4-oji tarptautinė tarpdalykinė mokslinė konferencija „Baltų kalbos ir kultūros 4“. Baltijos valstybių šimtmečio proga surengtoje konferencijoje diskutuota apie svarbiausius kultūrinės tapatybės ženklus – kalbą, tautinę ir valstybinę savimonę, istorinį ir kultūrinį paveldą, šių dėmenų tarpusavio sąveiką, funkcijas ir vertes, iškilusias grėsmes ir uždavinius globalizacijos sąlygomis. Konferencijos moto saugotina sutelkė įvairių sričių mokslininkus kalbėti svarbiomis temomis: kokie kalbinio ir kultūrinio paveldo objektai ir/ar elementai verti apsaugos ir kodėl, koks yra jų ištirtumo lygis, kokios tyrimo kryptys vaisingos, kaip tyrimai pritaikomi ir koks rezultatas.

2016 m. pavasarį klaipėdiečiams buvo pristatyta Klaipėdos universiteto mokslininkės Jūratės Lubienės monografija Lietuvių kalbos mikonimai: nominacija ir motyvacija. Gausiai į Klaipėdos etnokultūros centrą susirinkusiems klausytojams tema pasirodė įdomi. Ir tikrai, klaũsė ir kláusė, dalijosi grybavimo papročiais ir grybų vardais. Visus grybus autorė pažino ir į knygą su spalvingomis jų nuotraukomis sudėjo. Ir ne bet kaip sudėjo, bet pagal vardo prigimtį surikiavo.

The article is intended to introduce the topicality of one subdialect (namely, Northern Samogitians of Kretinga) referring to and defining its sociocultural identity, i.e. the usage of subdialect, and various factors, which have the most important role – sufficiently developed infrastructure, predominating ideology and the positive attitudes based on value system of users of the dialect.

The article presents the analysis of onomasiological system of one group of infixed and sta-stem verbs attested in the old Lithuanian scripts, denominative verbs in particular, derived from adjectives and nouns. The analysed verbs belong to the type of fientive word formation: their derivational meaning is ‘to become or to acquire/experience something which is denoted by the primary word’. The primary words are specific and abstract adjectives and nouns which by the means of affixal nomination – paradigmation – are used to form fientives or, more rarely, stative verbs. What is more, in the process of verbalization, additional means of derivation, namely, the infix and affix sta, play a significant role in attributing the verb to the derivational model of fientives. The centre of fientive derivational type is comprised of deadjectives, while desubstantives stand in the periphery of this type. The semantics of the denominatives analyzed is determined explicitly (in rarer cases, implicitly) by semantics of primary adjectives and nouns. According to properties/objects denoted by the lexical motivator, seven motivational models of denominative verbs have been established: colourative, morphological, physiomorphological, psychomorphological, the model of possession and social relationship, gustatory, and thermal one.

According to the semasiological aspect the names of Head Domain used by North Samogitians comprise a numerous subgroup of the thematic group of somatonyms, as on the basis of written resources and live spoken samples approximately 300 invariant lexemes of the mentioned semantics have been identified. The onomasiological research of the North Samogitian Head Domain thematic subgroup somatonyms, considering them as the results of the nomination process, i. e. the so called nominathemes, allowed us to establish a diversity of the characteristic nomination types, kinds, modes, and means, alongside with the distinguished dominant elements. Within the nomination system of the researched somatonyms the most productive two motivated nomination kinds have been identified, such as: affixational and semantic. The systematic analysis of the nomination types, modes, and means makes it possible to differentiate particular conceptualized (both cognitive and axiological) features of human body parts, as well as to draw their hierarchical categorization within the traditional (‘naïve’) world conception.

The article presents an analysis of the derivational system of one group of verbs attested to in the old Lithuanian text ‚Ziwatas‘ (1759), in particular denominative verbs derived from adjectives and nouns. The verbs analysed belong to factitive, ornative, fientive, stative, instrumental, similative and participative word formation categories. The centre of the denominative derivational type is comprised of desubstantives (51% in total) and deadjectives (42%), while derivatives from other parts of speech stand on the periphery of this type. The prototypical derivational types of denominatives are deadjectival verbs with the suffix -inti, and desubstantives with the suffixes -avoti and -yti, both belonging to the factitive category.

Šiame numeryje aptariamos įvairios humanitarinės temos – baltų kalbų bei tarmių istorija ir nūdiena, kultūros istorijos dalykai ir šiuolaikinio miesto būtis. Daugiausia publikuojama kalbinių darbų. Net keturi straipsniai skirti atskiroms semantinėms leksikos grupėms. Jūratė LUBIENĖ ir Dalia PAKALNIŠKIENĖ pristato šiaurės žemaičių somatonimų galvos srities leksikos nominacijos tyrimo rezultatus, rodančius nominacijos tipų, būdų, ypač priemonių, įvairovę su ryškiais dominuojančiais elementais, atskleidžiančiais žemaitiškų leksemų skirtumus nuo bendrinės kalbos leksikos.

Vienijanti žurnalo „Res humanitariae“ XVIII numerio ašis – baltų kalbų ir kultūrų tyrinėjimai. Didžiausią rinktinės dalį sudaro baltų kalbų istorijai skirti darbai.