Šiame straipsnyje analizuojamos darbuotojų atleidimų priežastys, nagrinėjant grupės darbuotojų atleidimo situacijas. Teorinėje dalyje aptariami mokslininkų bei specialistų, tyrusių šią temą ir siejusių ją su grupės darbuotojų atleidimu, darbai. Remiantis Lietuvos 2018–2022 metų statistiniais duomenimis, straipsnyje atliekama analizė, kur grupuojami ir analizuojami grupės darbuotojų atleidimo mastai, jų pasiskirstymas pagal regionus, pateikiamos atleidimo priežastys, nagrinėjamos įmonių veiklos sritys. Be to, pristatomi valstybės institucijų teikiamų paslaugų variantai darbuotojams, kurie gali susidurti su grupės darbuotojų atleidimu.
Šiuo straipsniu siekiama išanalizuoti Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) galios augimo priežastis pasitelkiant dvi tarptautinių santykių teorijas – konstruktyvizmą ir realizmą. Remiantis konstruktyvizmo ir realizmo autorių darbais, epistemologiškai analizuojami šių teorijų esminiai principai ir jų taikymas kintančioje KLR galios dinamikoje, išskiriant nacionalinės tapatybės, gynybinių ir puolamųjų interesų tematikas. Atlikus empirinę analizę, tyrime siekiama išryškinti dominuojančią teorinę paradigmą, tiksliausiai apibūdinančią KLR iškilimo priežastis tiriamuoju laikotarpiu nuo 1978 iki 2023 metų, ir pateikti tarptautinės sistemos scenarijus, atsakant į tyrime keliamą klausimą, Kinija status quo ar revizionistinė valstybė? Šis straipsnis papildo lietuviškąjį politikos mokslų diskursą apie KLR galios augimo priežastis bei suteikia pagrindą akademinei bendruomenei plačiau nagrinėti Kinijos vidaus ir užsienio politikos procesus.
Straipsnyje pateikiamas F. A. von Hayek’o verslo ciklo teorijos gimimo aplinkybių, esmės ir jos realaus aktualumo šiandienai teorinis tyrimas, grindžiamas nuostata, kad siekiant suprasti šiuolaikinę visuomenę reikia rimtai priimti dėmesin idėjų ir visuomenių istoriją. Atliekant tyrimą siekiama atskleisti F. A. von Hayek’o verslo ciklo teorijos gimimo aplinkybes, esminius jos momentus ir parodyti šios teorijos poveikį tuometiniams ir šiandieniams politiniams-ekonominiams monetarinės srities procesams. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad šia teorija F. A. von Hayek’as metė iššūkį tuometinei vyriausybių ir centrinių bankų makropolitikai.
Every country’s economy depends on workforce competencies that are developed mostly by education systems, in which institutions of higher education play an important role. With the spread of higher education and the continuous development of opportunities for lifelong learning, higher education institutions are facing challenges organising education by addressing the needs and preferences of different generations. As research shows, different generations have various learning preferences, needs and goals in life, and education. To organise teaching and learning activities effectively (now and in the future), educational institutions need to understand the characteristics of the multi-generational student population, and the tendencies in future changes to the student population. This is important for many industries, including the maritime industry. To supply young talent to the maritime industry, maritime education and training also need to take into account the future workforce and the needs of industry, in terms of new challenges, such as technological changes, sustainability goals, decarbonisation, and the blue economy. This paper presents an analysis of the changes in the student population at the World Maritime University higher education institution over the last five years, with a special focus on Generation Z. Insights into the organisation of effective education to address the needs of the maritime industry are presented based on the tendencies identified.
The depopulation of young and active people, open to innovation, who seek better living conditions in rural areas is inseparable
from various negative economic and social consequences. The purpose of the research is to reveal the main factors that determine
the decision of young people to return to live, work and create businesses (invest) in X rural area. In order to attract educated youth
to rural areas, it is important to reveal the factors that influence the decision to stay. A qualitative case study was conducted. A semistructured interview was used. Ten young people who decided to return to live in rural area X took part in the study. According to
the respondents, their choice to live in the country was determined by factors such as cheaper housing, inherited property, accessible
preschool education, healthier food at lower prices, fresh air, trust and relations based on mutual assistance, family support, farming,
and orientation towards foreign markets. However, despite all these factors, young people mostly feel a lack of variety in social
services. Also, their initiatives in the sphere of social service are limited.
Moksliniuose šaltiniuose ir strateginiuose dokumentuose aptinkama įvairių jūrinio sektoriaus interpretacijų. Be to, pasigendama jūrinį sektorių sudarančių ekonomikos veiklos rūšies klasių apibrėžties, todėl iškyla mokslinė problema: kokios ekonominės veiklos rūšies klasės priskirtinos jūriniam sektoriui. Tyrimo tikslas – nustatyti jūrinio sektoriaus struktūrą. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, sisteminimas, apibendrinimas, ekspertinis vertinimas, kiekybinis tyrimas. Atlikta teorinė analizė atskleidė, kad jūrinio sektoriaus įtakos regioną apriboti tik apskrities teritorijos, besiribojančios su jūra, ribomis netikslinga, nes juridinio asmens buveinės adresas nebūtinai sutampa su vykdomos veiklos adresu, ypač tai aktualu analizuojant jūrinį sektorių, kada didžioji dalis veiklų vykdomos jūroje ar pakrantėse. Jūrinio sektoriaus struktūros tyrimas atskleidė, kad jūriniam sektoriui priskirtinos 29 ekonominės veiklos rūšies klasės, kurias galima suskirstyti į septynias veiklos sritis: jūrų gyvieji ištekliai; jūrų negyvieji ištekliai; jūrų atsinaujinanti energija; uostų veikla; laivų statyba ir remontas; jūrų transportas; pakrančių turizmas.
The aim of this paper is to analyse the level of awareness and interest of parents and other relevant subjects in a new form of educational preparation for the inclusion of specially talented children, and the adequacy of its introduction to the market, through the analysis of demographic development at selected locations. The research in this area is very underdeveloped, because the focus is shifted towards the other end of the spectrum, and that is why we would like to draw attention to this problem via our article. In the introduction, the paper deals with the theoretical definition of social inclusion of gifted children and social entrepreneurship and its conditions in the Slovak Republic. In a separate chapter, the paper describes the methodology, data collection procedure, and sources and methods used, such as abstraction, comparison, and basic statistical and mathematical methods. Then exponential smoothing was used for prediction. We analysed through a survey the interest of parents and other relevant subjects, and the data collected was then synthesised. The last chapter presents the results of our work together with its limitations, and recommendations for future research. The whole idea of our preschool facility could be summarised in four words based on our results, namely, adequate, necessary, desirable and original. The paper serves to clarify and support the solution of our chosen research problem: education and the inclusion of above-average gifted children through social entrepreneurship.
Iki mokyklos vaikas turi pasiekti optimalią fizinę, emocinę, socialinę ir pažinimo brandą, todėl emocinės sveikatos pamatai turi būti dedami jau ikimokykliniame amžiuje. Keliamas tyrimo tikslas – ištirti žaidimų terapijos taikymo galimybes ugdant vaikų emocinę sveikatą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Taikyti tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, ugdomasis projektas, vaikų elgsenos stebėjimas, kokybinė duomenų analizė. Ugdomajame projekte dalyvavo 19 Klaipėdos m. X l/d ikimokyklinio amžiaus vaikų. Nustatyta, kad 5–6 metų vaikų gebėjimas kontroliuoti ir valdyti savo elgesį, emocijas žaidžiant pakito iš esmės. Žaidybinės veiklos pradžioje vaikai sunkiai galėjo susitvarkyti su iškilusiais sunkumais atliekant tam tikras užduotis. Išryškėjo individualūs vaikų ir lyties skirtumai. Projektui įpusėjus, jie išmoko spręsti konfliktus, prisitaikyti prie situacijos, bendrauti ir bendradarbiauti. Pastebėta, kad susilpnėjo liūdesio, baimės ir nerimo emocijos. Empirinio tyrimo rezultatai leido išryškinti žaidimų terapijos taikymo ypatumus ir galimybes ugdant vaikų emocinę sveikatą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje.
Straipsnyje nagrinėjama pasitikėjimo, kaip sudėtingos tarpdisciplininės ir daugiamatės koncepcijos, svarba bei reikšmė valstybės ir jos visuomenės raidai. Keliamas klausimas, kaip pasitikėjimas formuojamas ir egzistuoja valstybės kontekste: „iš apačios į viršų“ (kaip visuomenės projektuojamų bendrųjų vertybių, kultūros elementų ir lūkesčių valstybei visuma) ar „iš viršaus į apačią“ (kaip valstybės institucijų ir politinio sluoksnio formuojamos nuostatos, lemiančios visuomenės viešojo gyvenimo sampratą bei valstybės raidos kryptį). Straipsnyje apžvelgiama pasitikėjimo apibrėžties problematika, nustatomi pasitikėjimo elementai, leidžiantys formuoti pasitikėjimu grįsto viešojo valdymo modelio kūrimo prielaidas. Remiantis Skandinavijos regiono valstybių pavyzdžiu, siekiama išskirti svarbiausius pasitikėjimo valstybe ir jos valdžios institucijomis aspektus bei šiaurietiškojo pasitikėjimu grįsto viešojo valdymo modelio taikymo kitose šalyse ar regionuose galimybes.