<?xml version="1.0" encoding="utf-8"?>
<!DOCTYPE article PUBLIC "-//NLM//DTD JATS (Z39.96) Journal Publishing DTD v1.0 20120330//EN" "JATS-journalpublishing1.dtd">
<article xmlns:mml="http://www.w3.org/1998/Math/MathML" xmlns:xlink="http://www.w3.org/1999/xlink" article-type="article">
  <front>
    <journal-meta>
      <journal-id journal-id-type="publisher-id">csat</journal-id>
      <journal-title-group>
        <journal-title>Computational Science and Techniques</journal-title>
      </journal-title-group>
      <issn pub-type="epub">2029-9966</issn>
      <issn pub-type="ppub"/>
      <publisher>
        <publisher-name>KU</publisher-name>
      </publisher>
    </journal-meta>
    <article-meta>
      <article-id pub-id-type="publisher-id">1_LENDRAITIENE</article-id>
      <article-id pub-id-type="doi">10.15181/csat.v10.2601</article-id>
      <article-categories>
        <subj-group subj-group-type="heading">
          <subject>Article</subject>
        </subj-group>
      </article-categories>
      <title-group>
        <article-title>LAIKO IR APLINKOS ĮTAKOS GELŽBETONINIŲ KONSTRUKCIJŲ MECHANINĖMS SAVYBĖMS TYRIMAI ARDANČIAISIAIS IR NEARDANČIAISIAIS METODAIS</article-title>
      </title-group>
      <contrib-group>
        <contrib contrib-type="author">
          <name>
            <surname>Lendraitienė</surname>
            <given-names>Vaida</given-names>
          </name>
          <email xlink:href="mailto:vaida.lendraitiene@edu.ku.lt">vaida.lendraitiene@edu.ku.lt</email>
          <xref ref-type="aff" rid="j_csat_aff_000"/>
          <xref ref-type="corresp" rid="cor1">∗</xref>
        </contrib>
        <aff id="j_csat_aff_000">Klaipėdos universitetas</aff>
        <contrib contrib-type="author">
          <contrib-id contrib-id-type="orcid">https://orcid.org/0000-0001-9692-0247</contrib-id>
          <name>
            <surname>Pundienė</surname>
            <given-names>Ina</given-names>
          </name>
          <email xlink:href="mailto:ina.pundiene@ku.lt">ina.pundiene@ku.lt</email>
          <xref ref-type="aff" rid="j_csat_aff_001"/>
        </contrib>
        <aff id="j_csat_aff_001">Klaipėdos universitetas</aff>
      </contrib-group>
      <author-notes>
        <corresp id="cor1"><label>∗</label>Corresponding author.</corresp>
      </author-notes>
      <volume>10</volume>
      <issue>1</issue>
      <fpage>679</fpage>
      <lpage>691</lpage>
      <pub-date pub-type="epub">
        <day>25</day>
        <month>06</month>
        <year>2026</year>
      </pub-date>
      <permissions>
        <copyright-statement>Creative Commons Attribution License</copyright-statement>
        <copyright-year>2026</copyright-year>
        <copyright-holder>Author</copyright-holder>
        <license license-type="open-access">
          <license-p>Creative Commons Attribution License</license-p>
        </license>
      </permissions>
      <abstract>
        <p>Projektuojant pastatą ir parenkant gelžbetoninių konstrukcijų betono sudėtį, itin svarbu suprojektuoti tinkamą betoną, kad konstrukcijos tarnautų kuo ilgiau. Ypač tai aktualu, kai konstrukcijos eksploatuojamos agresyvioje aplinkoje ir įprastas betonas ilgainiui dėl aplinkos poveikio gali degraduoti ir prarasti laikomąją galią. Cheminiai junginiai, kontaktuodami su konstrukcija per orą ar per skysčius, aukšta  arba žema aplinkos temperatūra ir didelė drėgmė sukelia betono koroziją. Yra atlikta daugybė tyrimų, kur nagrinėjamas agresyvios aplinkos poveikis betonui ir nustatyta, kad ilgalaikis agresyvios aplinkos poveikis sukelia fizine ir cheminę betono koroziją, ir agresyvioje aplinkoje eksploatuojamų gelžbetonių konstrukcijų betono stipris bei elastingumo modulis mažėja. Šie pakitimai negrįžtami ir pašalinus agresyvią aplinką, betono savybės neatsistato.</p>
        <p>Straipsnyje nagrinėjama pramoninio pastato konstrukcijų būklė ir agresyvios aplinkos poveikis konstrukcijoms. Taip pat  siekiama parinkti labiausiai tinkamą cemento rūšį, eksploatuojant konstrukcijas agresyviomis sąlygomis, bei mineralinio priedo įtaką betono savybėms. </p>
        <p>Pastatas, kurio konstrukcijų tyrimas aptariamas straipsnyje, yra surenkamų gelžbetoninių konstrukcijų. Pastatas pastatytas 1972 metais, pagal "Latgiproprom" projektą Nr. 1524-7. Pastato konstrukcinė schema - 2 aukštų ir 1 navos 24 m pločio ir 23 m aukščio, spragotinio tipo surenkamų g/b kolonų su ant jų besiremiančiomis surenkamomis g/b santvaromis. Stogo denginys - briaunotų surenkamų plokščių. I aukšto perdenginys - ant pirmo aukšto kolonų, išdėstytų 6x6 m žingsniu remiami surenkami arba monolitiniai rygeliai bei surenkamos briaunuotos arba monolitinės sijinės plokštės. Pastato plotas 9600m2.</p>
        <p>Pastate vyksta nenutraukiama gamyba. Dėl pastate vykstančių technologinių procesų, atskirose pastato zonose laikosi aukšta temperatūra (40-60⁰C). Šiluma įrenginiams tiekiama iš greta esančios katilinės, garo pavidalu. Tiekiamo garo temperatūra 180⁰C. Taip pat gamybos proceso metu susidaro didelis kiekis nuotekų (apie 5000m3 per parą), kurių temperatūra - 38⁰C. Dalis nuotekų išleidžiamos per atviro tipo gamybinius latakus, įrengtus pastato pirmo aukšto grindyse. Bendras latakų ilgis pastate – apie 600m, todėl susidaro didelis nuotekų garavimo plotas. Dėl vykstančių anaerobinių procesų, nuotekose susidaro įvairių cheminių junginių (sieros vandenilis, amoniako rūgštis, formaldehidas, acto rūgštis, etanolis, chloras) ir su garais šie cheminiai junginiai patenka į aplinką.</p>
      </abstract>
      <kwd-group>
        <label>Keywords</label>
        <kwd>Gelžbetonio ilgaamžiškumas</kwd>
        <kwd>Agresyvi aplinka</kwd>
        <kwd>Betono korozija</kwd>
        <kwd>Cemento tipo parinkimas</kwd>
        <kwd>Neardomieji bandymai</kwd>
      </kwd-group>
    </article-meta>
  </front>
</article>
