Straipsnyje analizuojama Bolivijos vietinių (angl. indigenous) bendruomenių solidarumo reikšmė pasipriešinimo judėjimams ispaniškojo kolonializmo, liberalaus respublikonizmo bei neoliberalaus politinio-ekonominio modelio laikais. Tradicinis bendruomeninis žemės valdymas ir sprendimų priėmimas suformavo tvirtus solidarumo saitus, kurie buvo svarbiausias laisvės ir lygybės siekių išteklis. Atsiradus naujam tarptautiniam vietinių teisių diskursui, išaugus nevyriausybinių organizacijų ir antropologų pagalbai vietinių bendruomenių švietimui, solidarumo samprata keitėsi, įtraukiant į ją emancipuojantį klasių supratimą. Emancipuojančio solidarumo įgalinti socialiniai judėjimai pasiekė politinę pergalę 2005 metų rinkimuose – naujuoju prezidentu tapo vietinis valstietis Evo Morales.