Straipsnyje, pasitelkiant autentišką lietuvininkų medžiagą, analizuojama Mažosios Lietuvos Sekminių šventės specifika chronologiniu aspektu (nuo pirmųjų paminėjimų iki šių dienų), siekiama atskleisti šventės bendruosius raidos etapus ir šiuolaikines papročių transformacijas. Analizuojami pagrindiniai XIX a. pab. – XX a. lietuvininkų Sekminių šventės modelio elementai ir lyginami su kitų regionų šventės elementais, atskleidžiant struktūrinius ir funkcinius kalendorinių apeigų pokyčius. Siekiama išanalizuoti šiuolaikinius (nuo 1990 m.) mažlietuvių Sekminių šventės papročius ir aptarti etninės tradicijos tęstinumo galimybes šių dienų šventės modelyje.
Using the relational database of KN morphology inflection of adjectives is investigated: masculine (and non-gender forms) stems, feminine stems and their correlation. The unique and well-established paradigms of inflection types are reviewed. The variation of stems and its causes, the language differences in the individual parts of the KN are dicussed.
Having analysed the forms of the shapes of the ethnic musical instruments of the mankind, the data of the research leads to the presumption that the musical instruments convey the images of the fauna, mode of life, which reflects on very ancient processes of the humanity. The great part of the images of these instruments shows not only the animal kingdom and tools of everyday life, but also the ancient totemic world outlook and the means of burying – process of traveling to ‘another’ world. These means were canoes, boats and even sea ships. Connection with the water and sea propose the idea about the features concerning two cultures – fishing and shipping. The reflections and relics are evident in the shapes of the ethnic musical instruments of mankind. However, the ‘Sea’ culture is noticeable only in the civilisations of ancient Egypt, Mesopotamia and Greece and in the traditions of using the musical instruments of the current people living in these areas. The ‘Water’ culture relates with fishing in the local rivers and lakes and is evident in the traditions of many nations of the world. The images of the fishing culture are the most noticeable feature of the instruments of the Baltic people.
Seniai visiems žinomas posakis apie genio bei pasaulio margumą tinka ir šiam žurnalo numeriui. Dėl dviejų priežasčių: pirmoji – publikacijų autoriai – įvairių Lietuvos ir užsienio universitetų mokslininkai; antroji – septyni straipsniai skirti literatūros mokslų, kiek mažiau (keturi) – kalbotyros, vienas – kultūros istorijos problemoms aptarti; taip pat publikuojama viena recenzija ir vienos tarptautinės konferencijos apžvalga. Oponentai gali sakyti: kam toks margumynas, ar nebūtų prasmingiau leidinį paskirti įvairiapusei vienos mokslo krypties problemų analizei. Dar kartą primenu, jog žurnalo redakcijos kolegija nuo pat pirmojo numerio aiškiai apsisprendė: „RES HUMANITARIAE – Klaipėdos universiteto leidinys, skirtas humanitariniams mokslams. Jame skelbiami filologijos (kalbotyros ir literatūrologijos), filosofijos <...> moksliniai straipsniai, recenzuojami reikšmingesni mokslo veikalai, apžvelgiami svarbesni akademinio gyvenimo įvykiai (žr. RES HUMANITARIAE I. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2007, 3).
XXI a. aktuali tapo diskusija – ar verta, o jei verta, tai kodėl reikia skaityti. Ir ne tik grožinę, bet ir mokslinę literatūrą. Šalininkai pateikia daugybę argumentų – skaitantis žmogus gali pakeisti save ir pasaulį; lavina dėmesio sutelkimą, atmintį, vaiduotę, protą bei įvairius kitus gebėjimus ir t. t. Šiame žurnalo numeryje rasite dar vieną argumentą – „taip žmogus tolsta nuo žvėries“. Tai profesoriaus Petro Bielskio įžvalga, o jo rašinys šiame numeryje – paskutinis. Tad nuo jo ir siūlau pradėti pažintį su XX (jubiliejiniu!) „RES HUMANITARIAE“ tomu. O jau paskui publikacijų eiliškumą rinkitės savo nuožiūra. Jei Jūsų moksliniai ar bendražmogiškieji interesai siejasi su baltų ir kaimyninių slavų tautų mitologija, etnologija, fokloristika, etnolingvistika, šis numeris bus ir naudingas, ir įdomus.
Šių metų kovo 11 d. (simboliška) Lietuvos akademinė bendruomenė išplatino viešą kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį, Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komitetą, Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetą, Seimo narius, Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę, Lietuvos mokslo tarybos pirmininką Dainių Haroldą Paužą dėl etnologijos studijų grąžinimo į aukštąsias mokyklas. Atkreiptas dėmesys (gal kas nepastebėjo?), jog 2016 m. iš studijų krypčių sąrašo buvo pašalinta Etnologijos kryptis, nors etnologijos disciplinos ir toliau dėstomos vienuolikoje Lietuvos aukštųjų mokyklų, o etnologijos doktorantūros studijas sutartinai įgyvendina keli universitetai.
Šiame žurnalo numeryje publikuojami naujausi lietuvių ir užsienio šalių mokslininkų straipsniai, skirti etnologijos, kalbotyros, literatūrologijos bei kultūros istorijos problemoms nagrinėti.
Klaipėdos universiteto nedraugų užmačioms nebuvo lemta išsipildyti.Uostamiesčio ALMA MATER liko ir, tų pačių nedraugų liūdesiui, liks savarankiška aukštąja mokykla. Negana to, šiemet priimti studentai (suformuotos grupės) į visas humanitarinių mokslų studijų programas. Vadinasi, dėstytojai dirbs. Skaitys paskaitas ir rašys mokslo darbus, o tai reiškia, kad ir žurnalas „RES HUMANITARIAE“ gyvuos. Jo gyvybingumą akivaizdžiai rodo ir apimtis. Ne veltui sakoma: „Kol storas suplonės – plonas sudūlės...“
Šiame numeryje aptariamos įvairios humanitarinės temos – baltų kalbų bei tarmių istorija ir nūdiena, kultūros istorijos dalykai ir šiuolaikinio miesto būtis. Daugiausia publikuojama kalbinių darbų. Net keturi straipsniai skirti atskiroms semantinėms leksikos grupėms. Jūratė LUBIENĖ ir Dalia PAKALNIŠKIENĖ pristato šiaurės žemaičių somatonimų galvos srities leksikos nominacijos tyrimo rezultatus, rodančius nominacijos tipų, būdų, ypač priemonių, įvairovę su ryškiais dominuojančiais elementais, atskleidžiančiais žemaitiškų leksemų skirtumus nuo bendrinės kalbos leksikos.
Žurnalo Res Humanitariae 25-ajame numeryje publikuojami naujausi lietuvių ir užsienio šalių humanitarinių mokslų atstovų tyrimai, skirti šiuolaikinio folkloro, muzikologijos ir kalbotyros problemoms nagrinėti.