Naujoji latvių kalbininkės Benitos Laumanės knyga skirta onomastikai. Autorė yra gerai žinoma baltistikos srityje kaip tyrėja, ypatingą dėmesį skirianti atskiriems leksikos sluoksniams, ypač tiems, kurie yra reprezentatyvūs regiono gamtos ir kultūros savitumo liudininkai. Tokia prieiga prie onomastikos svarbi etnolingvistikos požiūriu. Apie tai kalba teoriniai darbai, iškeliantys kalbos, ne tik kaip autonominės ženklų sistemos, bet ir kaip teksto, kuris skirtas pasaulėvaizdžio kūrimui ir perdavimui, reikšmę (Fontaine 2017). Regioninės leksikos tyrimai atskleidžia kalbos priemonėmis kuriamą ir palaikomą vietos kalbėtojų mentalinį žemėlapį, kurio kontūrai gali siekti labai senus laikus ir egzistuoti mūsų dienomis (Möller, Elspaß 2021).