Pirmieji švyturiai buvo paprasčiausi LAUŽAI, uždegti aukštesnėje pakrantės vietoje, kad saviškiai, išėję jūron, rastų kelią namo. Homeras VIII a. pr. Kr. „Iliadoje“ aprašė Trojos karą: „Kai užgęsta saulė – ant kranto uždegami signaliniai laužai.“ Norint, kad laužas matytųsi iš toliau, reikėjo ugnį kelti aukštyn. Net du antikos švyturiai yra „Septyniuose pasaulio stebukluose“ – Aleksandrijos (Pharos) (280–247 m. pr. Kr.) ir Rodo Kolosas (292–280 m. pr. Kr.). Prasidėjus laivybai, nusidriekė jūrų keliai iš Viduržemio jūros, aplink Europą ir iki Skandinavijos. Pakeliui, besiplečiant Romos imperijai, pakrantėse dygo pirmieji švyturiai – Ostia, Genua, La Coruna, Cordouan, Dover, Hook...