Lietuvos tapsmas jūrine valstybe, kaip rodo istorinė retrospektyva ir šiandienos aktualijos, yra gana nelengvas, trūkinėjantis, bet labai įdomus ir reikšmingas procesas. Tik XX a. 3-iajame dešimtmetyje nepriklausoma Lietuvos valstybė įgijo platesnę geografiniu ir reikšmingesnę istoriniu bei ekonominiu požiūriais prieigą prie Baltijos jūros. Tai, regis, sudarė prielaidas spartesniam ir glaudesniam lietuvių priartėjimui prie jūros, jūrinio mentaliteto formavimuisi, kuris kol kas nėra sulaukęs deramo humanitarinių mokslų tyrėjų dėmesio. Kalbiniai ir kultūrologiniai jūros koncepto (konceptualiojo lauko) bei nuo jo neatsiejamo lietuvių jūrinio mentaliteto moksliniai tyrimai Lietuvoje tebėra užuomazgos būsenos. Šiame „Res humanitariae“ numeryje publikuojami moksliniai straipsniai, kuriuose tradiciniais ar moderniaisiais metodais tiriama jūros mentalinė kategorija, jos verbalinė ir neverbalinė raiška lietuvių ir kitų tautų kalbose bei įvairiose kultūros srityse. Publikacijos parengtos 2014 m. lapkričio 20–21 d. Klaipėdos universitete vykusioje tarptautinėje tarpdalykinėje mokslinėje konferencijoje „Tradicijos ir modernumo dermė: konceptas JŪRA kalboje ir kultūroje“ skaitytų mokslinių pranešimų pagrindu.