Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti tradicinių gyvenamųjų pastatų pavadinimus, jų įvairovę, kilmę ir paplitimą latvių kalbos plote Lietuvos ir Latvijos pajūrio teritorijoje. Šį pasirinkimą lėmė ne tik istorinės kalbų sąveikos (latviškai kalbančios diasporos dab. Lietuvos teritorijoje) veiksnys, bet ir panašus gyvenimo būdas, susijęs su žvejyba. Tyrime taikyti aprašomasis, iš dalies istorinis ir kartografinis metodai. Analizuojama latviška medžiaga iš įvairių rašytinių šaltinių (iš viso 21). Gyvenamojo namo pavadinimai (nams, istaba, māja) ir jų reikšmės keitėsi kartu su paties objekto raida. Nors dalyje tiriamos teritorijos ekonominiai, socialiniai ir kultūriniai kontaktai tarp lietuviškai ir latviškai kalbančių bendruomenių buvo svarbūs, ne visais atvejais lietuvių kalbos leksika perimta latviškai kalbančios bendruomenės (nebuvo perimti tokie gyvenamojo namo pavadinimai kaip butas ir troba).