<?xml version="1.0" encoding="utf-8"?>
<!DOCTYPE article PUBLIC "-//NLM//DTD JATS (Z39.96) Journal Publishing DTD v1.0 20120330//EN" "JATS-journalpublishing1.dtd">
<article xmlns:mml="http://www.w3.org/1998/Math/MathML" xmlns:xlink="http://www.w3.org/1999/xlink" article-type="article">
  <front>
    <journal-meta>
      <journal-id journal-id-type="publisher-id">RH</journal-id>
      <journal-title-group>
        <journal-title>Res Humanitariae</journal-title>
      </journal-title-group>
      <issn pub-type="epub">1822-7708</issn>
      <issn pub-type="ppub">1822-7708</issn>
      <publisher>
        <publisher-name>KU</publisher-name>
      </publisher>
    </journal-meta>
    <article-meta>
      <article-id pub-id-type="publisher-id">841-3229-1-PB</article-id>
      <article-id pub-id-type="doi">10.15181/rh.v0i15.841</article-id>
      <article-categories>
        <subj-group subj-group-type="heading">
          <subject>Article</subject>
        </subj-group>
      </article-categories>
      <title-group>
        <article-title>DOVILŲ IR GRETIMŲ APYLINKIŲ  LIETUVININKŲ ŽODYNĖLIS</article-title>
      </title-group>
      <contrib-group>
        <contrib contrib-type="author">
          <name>
            <surname>Lotužis</surname>
            <given-names>Helmutas</given-names>
          </name>
          <email xlink:href="mailto:Lotuzis@ku.lt">Lotuzis@ku.lt</email>
          <xref ref-type="corresp" rid="cor1">∗</xref>
        </contrib>
      </contrib-group>
      <author-notes>
        <corresp id="cor1"><label>∗</label>Corresponding author.</corresp>
      </author-notes>
      <volume>15</volume>
      <fpage>170</fpage>
      <lpage>187</lpage>
      <permissions>
        <ali:free_to_read xmlns:ali="http://www.niso.org/schemas/ali/1.0/"/>
      </permissions>
      <abstract>
        <p>Teritorija, iš kurios rinkti žodžiai, yra šiaurės rytiniame Klaipėdos krašto pakraštyje ir priklauso Klaipėdos rajonui. Žodžiai buvo renkami kelis dešimtmečius – iš pradžių įsidedami į galvą, o paskui surašyti popieriuje. Rašymas vyksta ir toliau, nes atmintis retkarčiais ką nors sugrąžina. Juk ir patys lietuvininkai, apsupti iš kitur atvykusių žmonių, daugelio savų žodžių jau nebevartoja ir net nebeprisimena. O ir mokančiųjų vakarų žemaičių tarmę Klaipėdos krašte liko tik apie 100. Gal kiek daugiau jų dar yra užsienyje. Bet daugelio jų amžius jau per 70 metų. Tad šis darbelis bent dalį senųjų klaipėdiškių žodžių išgelbės nuo užmaršties.</p>
      </abstract>
    </article-meta>
  </front>
</article>
