Straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama pažangių kaimų vystymo problemai, kuri susijusi su tvaria kaimo plėtra. Nagrinėjami mokslinių tyrimų rezultatai, vietinių ir tarptautinių organizacijų patirtis. Gerosios praktikos pavyzdžiai padėjo suvokti pažangaus kaimo vystymosi varomąsias jėgas ir pagrindines modelio dedamąsias. Nustatytos kaimo vietovių pažangos ir pažangaus kaimo vystymosi varomųjų jėgų prielaidos. Atliekant tyrimą taikyti mokslinės literatūros, dokumentų, gerosios praktikos pavyzdžių analizės, sisteminimo, lyginimo ir kiti metodai. Analizuoti ir vertinti tik sėkmingi gerosios praktikos pavyzdžiai. Nustatytos pažangaus kaimo vystymosi varomosios jėgos: tikslusis ūkininkavimas (žemdirbystė); skaitmeninės ir kitos atviros inovacijoms platformos; dalijimosi ekonomika; žiedinė ekonomika; bioištekliais (atsinaujinančiais) pagrįsta ekonomika; atsinaujinančioji energija; kaimo turizmas, apimantis ekologinį, sveikatai palankų maistą ir poilsį, rekreacinį turizmą; socialinės inovacijos kaimo paslaugų ir verslumo srityje; įtraukios socialinės infrastruktūros, partnerystės organizacinio mechanizmo kūrimas ir diegimas. Pažangaus kaimo vystymosi modelis turėtų būti grindžiamas partnerystės organizacinio mechanizmo, t. y. informavimo, konsultavimo, įtraukimo ir dalyvavimo, sprendimais, kelių veiklų ir sinchroniškai veikiančių suinteresuotųjų funkcionavimu.