<?xml version="1.0" encoding="utf-8"?>
<!DOCTYPE article PUBLIC "-//NLM//DTD JATS (Z39.96) Journal Publishing DTD v1.0 20120330//EN" "JATS-journalpublishing1.dtd">
<article xmlns:mml="http://www.w3.org/1998/Math/MathML" xmlns:xlink="http://www.w3.org/1999/xlink" article-type="article">
  <front>
    <journal-meta>
      <journal-id journal-id-type="publisher-id">RFDS</journal-id>
      <journal-title-group>
        <journal-title>Regional Formation and Development Studies</journal-title>
      </journal-title-group>
      <issn pub-type="epub">2029-9370</issn>
      <issn pub-type="ppub">2029-9370</issn>
      <publisher>
        <publisher-name>KU</publisher-name>
      </publisher>
    </journal-meta>
    <article-meta>
      <article-id pub-id-type="publisher-id">9_MOSKALIOVA</article-id>
      <article-id pub-id-type="doi">10.15181/rfds.v23i1.1685</article-id>
      <article-categories>
        <subj-group subj-group-type="heading">
          <subject>Article</subject>
        </subj-group>
      </article-categories>
      <title-group>
        <article-title>Rinkos transformacija, arba klasikinės ir keinsistinės teorijų suderinamumas</article-title>
      </title-group>
      <contrib-group>
        <contrib contrib-type="Author">
          <name>
            <surname>Moskaliova</surname>
            <given-names>Vera</given-names>
          </name>
          <email xlink:href="mailto:vera.moskaliova@knf.vu.lt">vera.moskaliova@knf.vu.lt</email>
          <xref ref-type="aff" rid="j_RFDS_aff_000"/>
        </contrib>
        <aff id="j_RFDS_aff_000">Vilnius University</aff>
        <contrib contrib-type="Author">
          <name>
            <surname>Girdzijauskas</surname>
            <given-names>Stasys</given-names>
          </name>
          <email xlink:href="mailto:stasys.girdzijauskas@knf.vu.lt">stasys.girdzijauskas@knf.vu.lt</email>
          <xref ref-type="aff" rid="j_RFDS_aff_001"/>
        </contrib>
        <aff id="j_RFDS_aff_001">Vilnius University</aff>
        <contrib contrib-type="Author">
          <name>
            <surname>Čiegis</surname>
            <given-names>Remigijus</given-names>
          </name>
          <email xlink:href="mailto:remigijus.ciegis@knf.vu.lt">remigijus.ciegis@knf.vu.lt</email>
          <xref ref-type="aff" rid="j_RFDS_aff_002"/>
        </contrib>
        <aff id="j_RFDS_aff_002">Vilnius University</aff>
      </contrib-group>
      <volume>24</volume>
      <issue>1</issue>
      <fpage>85</fpage>
      <lpage>96</lpage>
      <permissions>
        <ali:free_to_read xmlns:ali="http://www.niso.org/schemas/ali/1.0/"/>
      </permissions>
      <abstract>
        <p>Straipsnyje pateiktas naujas požiūris į ekonominį augimą ir jo tvarumą. Požiūris grindžiamas nauja bendrųjų procentų idėja. Pristatomas apibendrintas ekonominis logistinis augimo modelis. Straipsnyje parodoma, kad iki šiol egzistuoja nepakankamai ištirtas didėjančio produktyvumo fenomenas, pasireiškiantis kaip bendrųjų procentų augimo normos priklausomybė nuo rinkos prisotinimo laipsnio. Atskleidžiama procentų įtaka rinkos virsmui ir besivystančios sistemos augimui. Tyrimo tikslas – remiantis bendraisiais procentais atskleisti ir pagrįsti klasikinės bei keinsistinės ekonominių teorijų suderinamumą. Atliktas tyrimas rodo, kad įmanoma suderinti klasikinės ir keinsistinės teorijų prieštaras. Parodoma, kad, atsižvelgiant į rinkos prisotinimo laipsnį, t. y. pasiūlos ir paklausos santykį, rinka gali būti įvairių tipų. Pasiūlos ir paklausos santykio pasikeitimas lemia rinkos virsmą. Būtent rinkos virsmas leidžia pagrįsti klasikinės ir keinsistinės teorijų suderinamumo galimybę.</p>
      </abstract>
      <kwd-group>
        <label>Keywords</label>
        <kwd>bendrieji procentai</kwd>
        <kwd>palūkanos</kwd>
        <kwd>rinkų virsmas</kwd>
        <kwd>finansinis burbulas</kwd>
        <kwd>logistinė analizė</kwd>
        <kwd>ciklas</kwd>
      </kwd-group>
      <kwd-group kwd-group-type="JEL CODES">
        <label>JEL CODES</label>
        <kwd>C02</kwd>
        <kwd>C58</kwd>
        <kwd>E22</kwd>
        <kwd>H12</kwd>
        <kwd>G01</kwd>
        <kwd>O40</kwd>
      </kwd-group>
    </article-meta>
  </front>
</article>
