Straipsnyje analizuojami Lietuvos ir Estijos priešgaisrinių bei gelbėjimo pajėgų organizavimo modeliai. Priešgaisrinių ir gelbėjimo

pajėgų organizavimo modelių Lietuvoje bei Estijoje palyginimas vertingas tuo, kad abiejų šalių panašios istorinės ir regioninės sąlygos,

bet skiriasi požiūriai į tam tikras administracines praktikas. Nagrinėjant Lietuvos ir Estijos modelius siekiama palyginti šių šalių

sistemas ir išryškinti jų skirtumus bei privalumus. Analizuojamos abiejų šalių teisinės bazės, veiklos struktūros ir organizaciniai gaisrų

gesinimo bei gelbėjimo operacijų ir pasirengimo joms sprendimai. Straipsnyje aptariami valstybinių, savivaldos ir savanoriškų

tarnybų veiklos aspektai, pajėgų pasirengimas ekstremalioms situacijoms, vertinamos techninių ir žmogiškųjų išteklių paskirstymo

galimybės. Lyginamoji analizė atskleidžia skirtingą organizacinių modelių poveikį veiklos efektyvumui ir viešajam saugumui. Tyrimo

rezultatai gali būti naudingi siekiant tobulinti priešgaisrinės apsaugos ir skirtingą organizacinių modelių poveikį veiklos efektyvumui

ir viešajam gelbėjimo tarnybos veiklos organizavimui, siekiant veiksmingo tarptautinio bendradarbiavimo Baltijos šalyse.