Atsižvelgiant į darbo rinkos raidos netolygumus, siekiama įvertinti bendrųjų nedarbo rodiklių raidos tendencijas Lietuvoje. Esminis

šiame darbe išskirtų gyventojų grupių situacijos darbo rinkoje diferenciacijos požymis – amžius. Tačiau prioritetas čia teikiamas

jaunimui. Kitas ryškus tyrimo prioritetas – nedarbas, nors plačiau analizuoti ir aktyvumo bei užimtumo rodikliai. Siekiant užtikrinti

tyrime atliktos stebėsenos sistemiškumą, atlikta Valstybės duomenų agentūros (Lietuvos statistikos departamento) ir Užimtumo

tarnybos nedarbo rodiklių lyginamoji analizė. Vertinant nedarbo (bedarbių skaičiaus) pokyčius, išskirtos paskiros jiems poveikį

darančios veiksnių grupės. Vertinimo sistemiškumas užtikrinamas ir lyginant priešingas raidos kryptis išreiškiančių darbo rinkos

rodiklių santykinius dydžius (užimtumo ir nedarbo), suteikiant jiems tiesioginę lyginamąją raišką. Maksimalus tyrime naudojamas

laiko intervalas apima 1998–2021 m. laikotarpio statistinius ir administracinius duomenis. Kita vertus, siekiant ypač akcentuoti ankstesnės

pandemijos poveikį, stebimų pasikeitimų tendencijų specifiką ir atsižvelgiant į duomenų disponavimo galimybes, straipsnyje

išryškinami ir trumpalaikiai pokyčiai (iki 2022 m.), kurie apima 2–6 metų laikotarpį.