Dirbtinis intelektas vis labiau skverbiasi į mokyklas ir edukacijos procesą. Tad svarbu nustatyti, kaip jis gali padėti tobulinti mokymo(si) procesą. Šiame straipsnyje apžvelgiamos ir sisteminamos šiuolaikinės dirbtiniu intelektu paremtos edukacinės technologijos, atskleidžiant jų galimus privalumus ir trūkumus, kuriant personalizuotas mokymo(si) aplinkas. Siekiant išsikelto tikslo, taikytas mokslinės literatūros analizės metodas. Jo pagrindu skiriamos pagrindinės dirbtinio intelekto integravimo į edukacines technologijas tendencijos, jos išsamiai aptariamos. Teigiama, kad įvertinus dirbtinio intelekto privalumus ir galimybes edukacijoje, jis turėtų būti vertinamas kaip edukacijos praktiką transformuojantis procesas, kur būtina iš esmės persvarstyti pagrindinius vaidmenis. Svarbiausias efektyvaus dirbtinio intelekto naudojimo edukacijoje veiksnys – mokytojų raštingumas dirbtinio intelekto srityje.