Austrų ekonomikos mokykla, parodžiusi, kad į vertę nebeturi būti žiūrima kaip į valdomą praeities išteklių kaštų, bet kaip į vertinimų, susijusių su ateities naudingumu, tenkinant vartotojo norus, išraišką, po XIX a. pabaigoje ekonomikos teorijoje įvykusios subjektyvistinės revoliucijos įsivyravusį „ekonominį subjektyvizmą“ susiejo su „alternatyvių kaštų požiūriu“. Straipsnio autorių nuomone, problema ta, kad austrų ekonomikos mokykla, kurdama ribinio naudingumo teoriją, ignoravo gamybos proceso analizę, vis dėlto ji buvo priversta tirti gamybos išlaidas, kurias verslininkas privalo įvertinti. Spręsdami šią problemą austrų maržinalistai sukūrė gamybos gėrybių teoriją, kuria pamėginta psichologizuoti gamybos kaštus ir traktuoti juos kaip tam tikrą naudingumą. Tada natūraliai kyla klausimas, kiek austrų ekonomistų nuostatos kaštų klausimu atitinka šiandieninės ekonomikos teorijos pozicijas? Taigi straipsnio tikslas – išsiaiškinti kaštų sampratos poziciją austrų ekonomikos teorijoje ir gamybos gėrybių bei kaštų analizėje. Siekiant šio tikslo pirmiausia išanalizuota austriškoji alternatyviųjų kaštų samprata. Toliau išnagrinėta gamybos gėrybių teorija austrų ekonomikos mokykloje. Straipsnis baigiamas austriškosios gamybos gėrybių bei kaštų analizės aptarimu. Jis parengtas taikant sisteminės mokslinės literatūros, bendrosios ir loginės analizės, lyginimo ir apibendrinimo bei abstrakcijos metodus.