Šiame straipsnyje analizuojama vaikystės politikos transformacija Lietuvoje gerovės valstybės kūrimo kontekste, siekiant užtikrinti vaikų socialinį saugumą. Aptariama ES socialinės politikos įtaka Lietuvos socialinės politikos raidai, teigiama, kad socialinis aprūpinimas yra tik viena iš problemų, sprendžiant vaikų socialinio saugumo klausimus. Siekiant užtikrinti vaikų socialinį saugumą, be kitų veiksnių, svarbu įveikti smurtą prieš vaikus ir skurdą. Globalizacijos sąlygomis gausėja smurto prieš vaikus formų, valstybėje taikomi kovos su šiuo reiškiniu metodai yra nepakankami, veikiantys įstatymai labiau skirti nusikaltėlių persekiojimui, bet nepajėgūs užkardyti šios rūšies nusikaltimų. Viena iš smurto prieš vaikus plitimo prielaidų – skurdas. Skurde ir žemiau skurdo ribos gyvenančių šeimų vaikai dažniau tampa smurto aukomis, valstybė dar nepajėgi sudaryti jiems vienodų startinių galimybių socializacijos procese, šia situacija naudojasi smurtautojai. Straipsnyje aptariamos valstybės taikomos skurdo mažinimo priemonės.