Vykstant demografiniams pokyčiams visuomenėje, jie neišvengiamai paveikia ir organizacijų darbuotojus, tai ypač svarbu XXI amžiaus Europos organizacijoms. Straipsnyje analizuojama, kaip ir ką turi daryti organizacijų vadovai, kad darbuotojai jos nepaliktų. Remiantis Lietuvos ir užsienio mokslininkų įžvalgomis sudarytos schemos ir pateikiami veiksniai, kuriuos pasitelkus įgyvendinamos lygios skirtingo amžiaus darbuotojų galimybės, sudarant vienodas karjeros galimybes, užtikrinamas pasidalijimas žiniomis. Nustatyta, kad šiuolaikinėje organizacijoje vadovai, siekdami užtikrinti veiklos tęstinumą, turi pasitelkti skirtingo amžiaus darbuotojus. Pateikti nepagrįsti stereotipai apie vyresnio amžiaus darbuotojus, atskleisti šių darbuotojų galimi privalumai ir trūkumai. Apibūdintas psichologinio įgalinimo veiksmingumas, galintis lemti darbuotojo apsisprendimą likti organizacijoje.